Lygybė – viena iš pagrindinių mūsų visuomenės vertybių. Tačiau ar ji iš tiesų egzistuoja kasdienybėje? Ar gebame matyti vienodą žmogaus vertę tiek jauname, tiek vyresniame veide? Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje vyrauja greitis, inovacijos ir amžinos jaunystės siekis, dažnai pamirštame, kad visų mūsų poreikiai yra tokie patys – nesvarbu, kiek mums metų ar kokiomis aplinkybėmis gyvename.

Įstaigos kasdienybėje sutinkame žmones iš įvairių kartų, gyvenančius labai skirtingais ritmais. Vieni – kupini naujų idėjų ir planų, kiti – su savimi atsinešantys patirtį, išmintį, bet ir tam tikrą tylų ilgesį būti išgirstiems. Būtent čia atsiskleidžia tikrosios lygybės esmė – ne paviršiuje, o žmogiškuose poreikiuose. Būti pastebėtam, išgirstam, jaustis svarbiam – tai universali kalba, kurią supranta visi.

Tam puikiai iliustruoti padeda trumpas, bet giliai paliečiantis vaizdo įrašas, kuriame rodoma sena ir jauna ranka kuri siekia vandens. Skirtingi vandens šaltiniai – šulinys ir kranas, skirtingi indai – kibiras ir stiklinė, bet tas pats vanduo. Skirtingi keliai, bet vienas tikslas. Šis vaizdas – tarsi metafora mūsų visuomenei: kiekvienas žmogus gali būti unikalus, bet jo prigimtiniai poreikiai – tie patys.

Tad kviečiame pažvelgti giliau – ne tik į tai, ką matome iš išorės, bet į tai, kas mus visus jungia. Tik tada, kai pripažįstame lygybę ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, tampame brandžia visuomene.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-iu) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.