Ar įmanoma būti šiuolaikišku socialiniu darbuotoju be nuolatinio tobulėjimo? Mūsų komanda įsitikino, kad ne. Šį šeštadienį Palangoje dalyvavome mokymuose „Motyvacija ir savimotyvacija būti moderniu socialiniu darbuotoju. Asmeninio psichologinio imuniteto stiprinimas ir savivertės auginimasis“, kuriuos vedė lektorė Lidija Laurinčiukienė.

Dar kelionės kelyje darbuotojai gavo smagią užduotį – nusifotografuoti su kažkuo ar kažkur. Tai ne tik sukėlė daug juoko, bet ir padėjo iškart užkurti bendrystės bei komandiškumo dvasią. Su tokiu nusiteikimu pasiekėme Palangą, kur mūsų laukė turiningi mokymai ir įkvepiantys atradimai.

kas trukdo augti: mūsų stabdžiai

Ar kada pastebėjote, kad labiausiai mus stabdo ne išorinės aplinkybės, o vidinės būsenos? Lektorė priminė, jog pyktis, baimė, nerimas, nusivylimas ar pasipiktinimas tampa tikrais barjerais. Šios emocijos – tarsi stabdžiai, kurie neleidžia judėti į priekį. Geriausia žinia ta, kad jas galima atpažinti ir suvaldyti.

savipagalbos įrankiai: paprasti, bet veiksmingi

Kaip išlaisvinti save iš šių stabdžių? Pasirodo, kartais užtenka visai paprastų priemonių. Per mokymus išbandėme įvairius pratimus:

• delnatrinį – delnų masažą
• veido mimikos raumenų „įdarbinimą“
• „stygos“ pratimą
• pasijauninimą
• smegenų pusrutulių „ping-pongą“
• anti-agresijos taško aktyvavimą

Atrodytų smulkūs dalykai, bet jie padeda suvaldyti įtampą, nerimą ar net pyktį.

pasirinkimas visada mūsų rankose

Ar žmogus bejėgis prieš aplinkybes? Tikrai ne. „Pasirinkimas yra tarp išmokto bejėgiškumo ir išmokto optimizmo,“ – skaidrėse priminė M. E. P. Seligman mintį lektorė. Išmoktas optimizmas tampa sąmoningu sprendimu – matyti galimybes vietoje kliūčių. Ir, pasak jos, kiekvienas žmogus turi daug daugiau galimybių nei pats įsivaizduoja.

dėkingumas – energijos šaltinis

Vienas iš stipriausių įrankių, apie kuriuos kalbėjome – dėkingumas. Jis keičia ne tik nuotaiką, bet ir visą energiją. Kuo daugiau žmogus jaučiasi dėkingas, tuo daugiau atsiranda dalykų, už kuriuos galima padėkoti. Argi tai ne nuostabu? Kartais užtenka sustoti, pastebėti ir ištarti „ačiū“.

ar esame sau postūmis, ar stabdis?

Šis klausimas nuskambėjo ypač taikliai: „Kas esame sau? Ar esame sau postūmiai, ar esame sau stabdžiai?“ Tai priminimas, kad mūsų pačių požiūris lemia, kaip toli nueisime. Socialinio darbuotojo darbe ši mintis ypatingai svarbi – tik stiprus viduje žmogus gali padėti kitiems.

Kaip sakė vienas iš darbuotojų: „Kartais atrodo, kad viską žinome, bet tokie susitikimai primena – paprasti dalykai yra didžiausia jėga. Tereikia išdrįsti juos taikyti kasdien.“

Mokymai Palangoje buvo ne tik žinių šaltinis, bet ir bendrystės patirtis. Kai negali pakeisti situacijos, visada gali pakeisti jos rėmus. Ir kartais užtenka tik vieno požiūrio kampo, kad viskas atrodytų kitaip.