Senatvė – tai gyvenimo etapas, kuris ištinka kiekvieną. Tačiau net ir šiuolaikinėje visuomenėje jis tebėra apipintas mitais, stereotipais ir nuvertinimu. Vyresnio amžiaus žmonės vis dar dažnai vaizduojami kaip našta, kaip tie, kuriems reikia globos, o ne galimybių. Kaip tylūs stebėtojai, o ne aktyvūs kūrėjai. Šis įsitvirtinęs požiūris formuojasi nuo vaikystės ir ilgainiui tampa mūsų kasdienybės dalimi, net jei patys to nepastebime.

Stereotipų šaknys – kultūroje ir istorijoje

Šiame straipsnyje norime atkreipti dėmesį į dažniausiai pasitaikančius stereotipus apie senatvę. Nuo teiginių, kad jie nesugeba naudotis technologijomis, iki nuostatos, kad yra uždari, vieniši, ligoti ir neverti būti girdimi.
Dalis šių stereotipų – istorinės patirties atspindys. Žmonės, kurie išgyveno trūkumą, okupacijas, netektis ir tylą, natūraliai išsiugdė taupumą, atsargumą ir savisaugą. Kai kurie jų įpročiai ir išgyvenimo strategijos šiuolaikiniam žmogui gali atrodyti keisti, bet jie turi gilią prasmę.

Kita dalis stereotipų formuojasi dėl žiniasklaidos ir viešosios komunikacijos. Senjorai dažnai vaizduojami kaip liūdni, stokojantys, reikalaujantys pagalbos. Tačiau retai matome juos kaip veiklius, laimingus, įkvėpiančius – nors tokių yra šimtai.

Dažniausiai girdimi stereotipai apie vyresnio amžiaus žmones

1. Vyresnio amžiaus žmonės nesugeba naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Jie vaizduojami kaip atsilikę, negebantys prisitaikyti prie technologinės pažangos.
2. Senjorai yra fiziškai silpni, ligoti ir nuolat skundžiasi sveikata.
3. Jie yra vieniši ir socialiai izoliuoti. Retai dalyvauja kultūrinėje ar visuomeninėje veikloje.
4. Senjorai yra kategoriški, nelankstūs, nepriimantys naujų idėjų. Laikosi senų nuostatų, turi „nepajudinamą tiesą“.
5. Visi vyresnio amžiaus žmonės yra vargstantys ir neturtingi.
6. Senjorai kelia gailestį ir yra našta visuomenei.
7. Vyresni žmonės yra „suvaikėję“ – nesavarankiški, kaprizingi, emociškai pažeidžiami.
8. Moterys senatvėje automatiškai tampa „tobulomis močiutėmis“ – besąlygiškai rūpestingos, ramios ir šeimai atsidavusios. Šis stereotipas išstumia moteris, neturinčias anūkų ar pasirinkusias kitokį gyvenimo kelią.
9. Senjorai yra užsidarę ir nenori bendrauti su kitomis kartomis.
10. Vyresnio amžiaus žmonės yra itin taupūs, linkę kaupti daiktus. Šis bruožas dažnai neteisingai vertinamas kaip keistumas ar net šykštumas

Bet ar tikrai senatvė turi būti tokia?

Socialinės gerontologijos tyrimai rodo visai ką kita. Senatvė gali būti prasminga, aktyvi, kupina ryšio, augimo ir bendruomeniškumo. Svarbiausia – pakeisti savo ir visuomenės požiūrį ir sugriauti vyraujančius stereotipus.

Mums svarbu parodyti senatvę kitokią – tikrą

VšĮ „Namai visiems“ veikloje kasdien susiduriame su žmonėmis, kurių gyvenimo istorijos – nepaprastos. Mūsų organizuojami užsiėmimai senjorams, bendri kartų projektai, socialinės paslaugos namuose atveria galimybę pažinti ne „senjorą“ kaip socialinę grupę, bet konkrečius žmones – Oną, kuri mezga jaukias kojines, Joną, kuris būdamas 90-ies metų vis dar skaito medicinos žurnalus ir moko sveikos gyvensenos, arba Danutę, kuri pirmą kartą gyvenime išvyksta su grupe traukiniu į Vilnių. 

Citatos iš mūsų senjorų:

„Aš niekada negalvojau, kad dar kažkam būsiu reikalingas.“, „Kai ateinu čia, jaučiu, kad diena tampa šviesesnė.“ 

„Anksčiau dienos bėgdavo tyliai, dabar turiu su kuo pasikalbėti ir kuo pasidžiaugti.“

Tokios patirtys keičia ir mūsų, ir jų požiūrį. Ne vienas mūsų lankomas senjoras sako:
„Aš niekada negalvojau, kad dar kažkam būsiu reikalingas“.

Bet jie – reikalingi. Mums. Savo šeimoms. Bendruomenei. Visai Lietuvai.

Kaip galime keisti požiūrį?

Pakeisti nuostatas – ilgas, bet įmanomas kelias. Štai keli būdai, kurie, mūsų įsitikinimu, veikia:

• Įgalinimas ir pasitikėjimo suteikimas. Senjorams reikia ne tik pagalbos – jiems reikia erdvės veikti, mokytis, kurti, įsitraukti. Tegul jų patirtis tampa vertybe ir dovana ateinančioms kartoms.
  
• Tarpkartinės veiklos. Kai vyresnio amžiaus žmonės kartu su jaunimu dalyvauja edukacijose, dirbtuvėse, renginiuose – griūva sienos. Jaunieji atranda naujus herojus, o vyresnieji – bendrystę ir naują prasmę.
  
• Pozityvi senatvės reprezentacija. Televizijoje, internete, reklamose matomas aktyvus, kūrybingas ir šviesus senjoras formuoja naują požiūrį. Kuo daugiau tokių vaizdų – tuo greičiau nyks negatyvūs mitai.
  
• Savanorystė. Vyresnio amžiaus žmonės gali tapti puikiais savanoriais – vaikų dienos centruose, valgyklose, bibliotekose, renginiuose. Tai ne tik dovanoja pagalbą kitiems, bet ir stiprina jų pačių savivertę.
  
• Atviri pokalbiai. Kalbėkime apie senatvę be baimės. Klausykime jų istorijų. Klauskime, ko jie nori, o ne tik ko jiems reikia.

Mūsų žingsniai – kvietimas visuomenei

VšĮ „Namai visiems“ jau dabar kuria aplinką, kurioje vyresnio amžiaus žmogus jaučiasi matomas, laukiamas, reikalingas. Tai vyksta ne šūkiais, o kasdieniais darbais – nuo sriubos dubenėlio iki žinių dalijimosi apie sveikatą, nuo pagalbos namuose iki renginių, kuriuose skamba juokas.
Kviečiame ir Jus prisidėti prie šio pokyčio – tapkite savanoriu, partneriu, rėmėju ar tiesiog atviresniu žmogumi.

Senatvė – ne pabaiga.
Senatvė – tai gyvenimo etapas, pilnas galimybių.
Ir mes visi turime galią padaryti jį tokį.