Spalio 1-ąją, minėdami Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, pakvietėme senjorus ir
Prisidėk prie „Namai visiems“.
Skirti paramąSpalio 1-ąją, minėdami Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, pakvietėme senjorus ir visą bendruomenę į šventę „Širdyje jauni“.
Ir šis pavadinimas tądien kalbėjo pats už save. Buvo šokama, dainuojama, juokiamasi, bendraujama, vaišinamasi prie bendro stalo, o svarbiausia – buvome kartu.
Norėjome sukurti dieną, kurioje kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus galėtų pasijusti laukiamas, svarbus ir matomas. Dieną, kuri primintų, kad amžius neatima noro džiaugtis, susitikti, judėti, juoktis ar išgirdus mėgstamą dainą pakilti šokiui.
Spalio 1-oji kasmet primena apie žmones, kurių gyvenimo patirtis, istorijos ir išmintis yra neatsiejama mūsų bendruomenės dalis. Tačiau šiemet norėjome šią dieną ne tik paminėti – norėjome ją atšvęsti.
Taip gimė „Širdyje jauni“ – šventė, kurioje netrūko nei veiklos, nei muzikos, nei nuoširdžių emocijų.
Nuo pat renginio pradžios erdvė pildėsi žmonėmis, pokalbiais ir šypsenomis. Vieni atėjo susitikti su pažįstamais, kiti – smalsiai išbandyti paruoštas veiklas, o dar kiti tiesiog pabūti tarp žmonių.
Tačiau labai greitai visi tapome viena didele kompanija.
Šventės dalyvius pasveikino Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius bei vicemerė Gintautė Didžiabalienė.
Jų žodžiai tapo gražia šventės pradžia ir dar kartą priminė, kokią svarbią vietą mūsų bendruomenėje užima vyresnio amžiaus žmonės.
Po sveikinimų ilgai sėdėti neteko – šventę išjudino šokiai su Aušra.
Skambant muzikai Aušra kvietė susirinkusiuosius pajudėti, įsitraukti ir kartu pasimėgauti šokiu. Žingsnis po žingsnio, judesys po judesio – netrukus aikštėje jau netrūko nei šypsenų, nei geros nuotaikos.
Vieni į šokius įsitraukė drąsiai nuo pat pradžių, kiti iš pradžių stebėjo, plojo ir lingavo į taktą, o vėliau prisijungė prie kitų.
Čia nebuvo svarbu, kas moka šokti geriau – svarbiausia buvo judėjimas, gera muzika ir buvimas kartu. Būtent šiomis akimirkomis renginio pavadinimas „Širdyje jauni“ įgavo dar daugiau prasmės – juk norui šokti, džiaugtis ir smagiai leisti laiką amžiaus ribų nėra.
Po šokių gera nuotaika niekur nedingo – priešingai, jos tapo dar daugiau. Toliau šventės dalyvių laukė veikla, kuri nepaliko abejingų ir pripildė erdvę nuoširdaus juoko.
Į juoko jogą su Daiva susirinkusieji įsitraukė kartu – atliko įvairius pratimus, bendravo, žvelgė vieni į kitus ir, žinoma, daug juokėsi.
Galbūt iš pradžių kai kuriems reikėjo šiek tiek drąsos, tačiau netrukus vieno žmogaus juokas kvietė juoktis kitą, o gera emocija pasklido po visą Šakių skverą.
Juoko joga tapo ne tik smagia pramoga, bet ir proga atsipalaiduoti, bent trumpam pamiršti kasdienius rūpesčius ir tiesiog pasidžiaugti akimirka.
Tądien dar kartą įsitikinome – juokas iš tiesų užkrečiamas, o kai juokiamės kartu, gera nuotaika padvigubėja.
Po aktyvių veiklų atėjo metas bendriems pietums, tačiau tai tikrai nereiškė, kad šventė nurimo.
Susirinkusiųjų laukė karšta sriuba, o jos pilstymo ėmėsi pats „Namai visiems“ direktoriaus pavaduotojas Julius Šedbaras.
Kol vieni jau sėdėjo prie stalų ir ragavo šiltą sriubą, kiti dar tik laukė savo porcijos, tuo metu šventėje jau skambėjo Valdo Pališkio atliekamos dainos.
Tad pietūs virto dar viena smagia šventės dalimi. Vieni gardžiavosi sriuba, kiti, išgirdę pažįstamas melodijas, lingavo į taktą, dainavo kartu, o energingiausi net ir pietų metu buvo pasiruošę kilti nuo kėdžių šokti.
Atrodė, kad tądien net nebuvo aiškios ribos, kada baigėsi pietūs ir prasidėjo linksmybės – viskas susiliejo į vieną jaukų buvimą kartu.
Po sriubos laukė pyragas ir karšta arbata, o pokalbiai prie bendro stalo persipynė su muzika, dainomis ir juoku.
Gyvai atliekamos Valdo Pališkio dainos tapo ne tik fonu bendriems pietums – jos vis labiau kvietė šventės dalyvius įsitraukti.
Pažįstamos melodijos skatino dainuoti kartu, linguoti į taktą ir kilti šokiui. Netrukus šventėje buvo galima išvysti visko: vieni dar ramiai mėgavosi pietumis, kiti plojo atlikėjui, treti jau sukosi šokio ritmu.
Būtent tokios akimirkos ir parodė, kad šventės pavadinimas „Širdyje jauni“ pasirinktas neatsitiktinai.
Kai skamba mėgstama muzika ir šalia yra gera kompanija, metai tampa visai nesvarbūs.
Šventei einant į pabaigą liko tai, ko neįmanoma tiksliai suskaičiuoti – šypsenos, pokalbiai, apsikabinimai, naujos pažintys ir kartu praleistas laikas.
Tą dieną daug šokome. Daug dainavome. Daug juokėmės. Skaniai valgėme ir, svarbiausia, buvome kartu.
Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena yra puiki proga atsigręžti į šalia mūsų esančius vyresnius žmones. Tačiau norisi, kad dėmesys jiems nesibaigtų kartu su spalio 1-ąja.
Paklausti, kaip sekasi. Užsukti aplankyti. Pakviesti kartu išgerti arbatos. Išklausyti jau ne pirmą kartą pasakojamą istoriją. O gal tiesiog pabūti šalia.
Kartais žmogui tai gali reikšti daugiau, nei įsivaizduojame.
Tokia diena nebūtų įvykusi be žmonių, kurie prie jos prisidėjo savo laiku, darbu, talentu ir gera valia.
Nuoširdžiai dėkojame Aušrai Sederevičienei už šokius, energiją ir norą išjudinti visus susirinkusiuosius.
Dėkojame Daivai Piečaitytei už juoko jogą, gerą nuotaiką ir nuoširdų juoką, kuriuo tądien užsikrėtėme visi.
Didelis ačiū Valdui Pališkiui už gyvą muziką, dainas ir melodijas, kurios lydėjo mūsų bendrus pietus, kvietė dainuoti ir galiausiai išvedė ne vieną šventės dalyvį į šokių aikštelę.
Dėkojame Šakių rajono savivaldybės merui Raimondui Januševičiui ir vicemerei Gintautei Didžiabalienei už tai, kad šią dieną buvote kartu su mūsų bendruomene.
Ačiū visai „Namai visiems“ komandai ir kiekvienam, kuris prisidėjo prie pasiruošimo – nuo pirmųjų idėjų ir organizacinių darbų iki vaišių, erdvių paruošimo ir rūpesčio šventės dieną.
Ačiū Vidui Venclovaičiui, kurio nuotraukose liko užfiksuotos šios dienos emocijos, šypsenos ir gražiausios akimirkos.
Už muziką ir garsą renginio metu taip pat dėkojame Mantui Slibinskui.
Ir, žinoma, pats didžiausias AČIŪ kiekvienam, kuris atėjo.
Galime suplanuoti programą, paruošti erdvę, muziką ir vaišes, tačiau tik žmonės visa tai paverčia tikra švente.
Ačiū, kad šokote, dainavote, juokėtės, bendravote ir šią dieną praleidote kartu su mumis.
Spalio 1-oji baigėsi, tačiau norime, kad jos žinutė liktų su mumis ir kitomis metų dienomis.
Kad šalia esantis vyresnis žmogus būtų pastebėtas. Kad turėtų su kuo pasikalbėti. Kad būtų pakviestas. Kad jaustųsi reikalingas. Kad turėtų progų susitikti, juoktis, dainuoti ir, jei tik norisi, – šokti.
Nes jaunystė ne visada matuojama metais.
Kartais ji matuojama tuo, kaip stipriai vis dar norisi džiaugtis gyvenimu.
O spalio 1-ąją dar kartą įsitikinome – širdyje galima būti jaunam visada. 💛
Su šiluma – „Namai visiems“ komanda.
Nuotraukos – Vido Venclovaičio.
