Birželio 10 dieną Prahoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „The Future of Coordinated Care: Between Systems and Human Needs“ („Koordinuotos priežiūros ateitis: tarp sistemos ir žmogaus poreikių“) tarp Europos ekspertų skambėjo ir Šakių rajono vardas. VšĮ „Namai visiems“ direktorė Giedrė Šedbarienė ir socialinė darbuotoja Rugilė Radzevičiūtė buvo pakviestos pristatyti pranešimą tema „Coordinated Care in a Rural Context“ („Koordinuota pagalba kaimiškame kontekste“).

Tarptautinėje konferencijoje, kuri vyko istoriniame Fortnos vienuolyne Prahoje, socialinės priežiūros, sveikatos apsaugos ir atvejo vadybos specialistai diskutavo apie koordinuotos ilgalaikės priežiūros ateitį, žmogaus poreikius ir sistemų gebėjimą užtikrinti savalaikę pagalbą. Šalia pranešimų apie nacionalines strategijas, ilgalaikės priežiūros modelius ir paslaugų koordinavimą skirtingose Europos šalyse, Lietuvos atstovės kalbėjo apie tai, kaip koordinuota pagalba veikia ten, kur tarp žmogaus ir artimiausios paslaugos kartais driekiasi dešimtys kilometrų.

„Mūsų tema buvo ne tik koordinuota pagalba. Mes kalbėjome apie koordinuotą pagalbą kaimiškose vietovėse. Tai reiškia, kad dažnai tenka koordinuoti ne vien paslaugas, bet ir transportą, bendruomenės pagalbą, savanorius, artimuosius bei įvairių institucijų veiksmus, kad žmogus neliktų vienas“, – pasakojo VšĮ „Namai visiems“ direktorė Giedrė Šedbarienė.

Konferencijoje daug dėmesio skirta koordinuotos pagalbos, ilgalaikės priežiūros ir atvejo vadybos temoms. Tačiau Šakių rajono organizacijos pranešimas išsiskyrė tuo, kad buvo kalbama ne apie didmiesčių sistemas, o apie kasdienę pagalbos organizavimo realybę kaimiškose vietovėse.

Šakių rajone nemaža dalis gyventojų gyvena mažose gyvenvietėse ar vienkiemiuose. Todėl žmogui dažnai nepakanka vienos socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos. Norint užtikrinti galimybę kuo ilgiau gyventi savo namuose, tenka derinti pagalbą į namus, maitinimo organizavimą, socialinę reabilitaciją, pavėžėjimą, bendruomenines veiklas, sveikatos priežiūrą ir artimųjų įsitraukimą.

Pristatydamos organizacijos patirtį, pranešėjos akcentavo, kad koordinuota pagalba prasideda ne nuo institucijų ar paslaugų sąrašo, o nuo konkretaus žmogaus situacijos ir poreikių.

„Kartais mūsų užduotis yra ne tik surasti tinkamą paslaugą. Tenka pasirūpinti visu keliu iki jos – kaip žmogus atvyks, kas jį lydės, kaip jis sugrįš namo ir ar po veiklos neliks vienišas. Kaimiškose vietovėse būtent šios detalės dažnai lemia, ar pagalba bus veiksminga“, – konferencijoje kalbėjo socialinė darbuotoja Rugilė Radzevičiūtė.

Pranešime daug dėmesio skirta ir bendruomenės vaidmeniui. Pasak organizacijos atstovių, kaimiškose vietovėse koordinuota pagalba neįmanoma be žmonių, kurie pastebi, išgirsta ir padeda pasiekti tuos, kurie dėl amžiaus, negalios ar socialinės atskirties dažnai lieka nematomi.

Svarbią vietą užima ir savanorystė. Savanoriai ne tik padeda kasdienėse veiklose, bet ir palaiko žmogišką ryšį su žmonėmis, gyvenančiais vienumoje ar atokiau nuo pagrindinių paslaugų centrų. Būtent toks bendruomenės įsitraukimas dažnai tampa svarbia grandimi koordinuojant pagalbą.

Konferencijos dalyviai taip pat pristatė patirtis iš kitų Europos šalių. Čekijos specialistės Barbora Nejedlá ir Karolína Pechová kalbėjo apie ilgalaikės priežiūros organizavimą, pabrėždamos, kad kiekvienas regionas turi savitus iššūkius ir universalių sprendimų nėra. Tuo tarpu Katalonijos atstovas Marc Olivella Cirici akcentavo paslaugų tęstinumo svarbą krizinių situacijų metu ir būtinybę kurti sistemas, kurios išliktų veikiančios net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.

Pasak jo, jei krizės metu sistema nebegali užtikrinti pagalbos žmonėms, verta kelti klausimą, ar ji buvo pakankamai stipri ir iki krizės.

VšĮ „Namai visiems“ atstovėms tai buvo pirmoji galimybė organizacijos veiklą ir sukauptą patirtį pristatyti tokio masto tarptautinėje konferencijoje už Lietuvos ribų. Renginys tapo proga ne tik pasidalinti savo patirtimi, bet ir išgirsti, kaip panašūs iššūkiai sprendžiami kitose Europos šalyse.

Anot organizacijos atstovių, konferencija dar kartą parodė, kad daugelis Europos regionų susiduria su panašiomis problemomis – gyventojų senėjimu, specialistų trūkumu, socialine atskirtimi ir paslaugų prieinamumo iššūkiais. Tačiau kartu tapo akivaizdu, kad kaimiškos vietovės turi stiprybių, kurių kartais stokoja didmiesčiai – artimą bendruomenės ryšį, savanorystės tradicijas ir gebėjimą greitai susitelkti dėl žmogaus.

„Dažnai manoma, kad inovacijos ir geri sprendimai gimsta didžiuosiuose miestuose. Tačiau dirbdami kaimiškose vietovėse kasdien mokomės ieškoti kūrybiškų sprendimų, nes žmogaus poreikiai negali laukti. Džiaugiamės, kad turėjome galimybę šia patirtimi pasidalinti tarptautinėje erdvėje ir kartu parsivežti naujų idėjų savo bendruomenei“, – sakė G. Šedbarienė.

Konferencijoje ne kartą buvo pabrėžta, kad koordinuotos pagalbos sėkmė priklauso ne tik nuo sistemų ar finansavimo, bet ir nuo gebėjimo bendradarbiauti. Specialistų susitikimai, diskusijos ir dalijimasis patirtimi leidžia ne tik ieškoti sprendimų bendriems iššūkiams, bet ir kurti profesinius ryšius bei stiprinti bendruomenes.

Būtent todėl Šakių rajono patirtis sulaukė susidomėjimo. Ji parodė, kad koordinuota pagalba kaimiškame kontekste nėra vien paslaugų organizavimas. Tai gebėjimas sujungti žmones, institucijas ir bendruomenę tam, kad nė vienas žmogus neliktų vienas su savo sunkumais.